Kadangi šunų ir kačių racionuose vartojami produktai, kuriuos vartoja ir žmonės, pravartu žinoti apie jų maistinę vertę. Šeriant šunis ir kates pašarais, sudarytais iš natūralių produktų, jų sudėtyje turi būti mėsos ir subproduktų, žuvies, taukų ir aliejaus, kiaušinių, pieno, daržovių, vaisių, kaulų, mielių ir kt.

1. Mėsa. Mėsa ir subproduktai savo sudėtyje neturi pakankamo natrio, geležies, vario, vitaminų A, D, E kiekio, todėl nepatenkina šunų poreikių. Juose yra gausu baltymų. Šeriant racionais, kurių pagrindą sudaro mėsa, panaudojus kalcio turinčius papildus, racionas neturės visų maisto medžiagų pakankamo kiekio. Atskirais atvejais šerti žalią mėsą nerekomenduojama. Nors dauguma šunų ir kačių geriau ėda virtą mėsą.

2. Žuvis. Ji laikoma baltymų šaltiniu, o kitų maisto medžiagų žuvyje trūksta arba yra per daug. Šeriant žuvimi gyvūnai gali patirti burnos ertmės, ryklės ir virškinamojo trakto traumas. Jeigu vartojama sveika žuvis, tai su ja gyvūnai gauna normą viršijančius kalcio ir fosforo kiekius. Todėl žuvis, prieš sušeriant, turi būti termiškai apdorota, kad būtų sunaikinti kenksmingi mikroorganizmai ir norint sumažinti antivitamino tiaminazės aktyvumą. Šeriant gyvūnus žaliomis lašišinėmis žuvimis neišvengsime Neorickettsia helminthoeca arba Neorickettsiaelokominica parazitų sukeliamų pavojingų susirgimų. Šie susirgimai pasireiškia depresija, apatiškumu, limfinių mazgų padidėjimu, kraujavimu, viduriavimu ir gaišimo atvejais (iki 90 proc.), jeigu gyvūnai negydomi.

3. Taukai ir aliejai. Jie dažniausiai vartojami raciono energinei vertei padidinti. Jų galima papildomai pridėti į jau paruoštus pašarus, bet tik nedideliais kiekiais, nestai susiję su tuo, kad, pridėjus daug, padidėja energinė vertė ir sumažėja pašaro suvartojimo kiekis, tada gyvūnams gali trūkti kai kurių maisto medžiagų. Rekomenduojama vieną valgomąjį šaukštą lydytų kiaulienos taukų arba augalinio aliejaus pridėti prie 450 g konservuoto pašaro arba 300 g sauso pašaro. Aliejai vartojami prie sausų pašarų kailio kokybei pagerinti, ypač tada, kai sausasis pašaras buvo saugomas ilgą laiką arba jame nebuvo pakankamo kiekio antioksidantų. Papildomai pridėjus arbatinį šaukštelį augalinio aliejaus 300 gsausojo pašaro, sumažinamas linolo rūgšties trūkumas ir pagerinama kailio būklė. Aliejuose linolo rūgšties 5-10 kartų daugiau, negu gyvulinės kilmės taukuose. Negalima duoti kokoso aliejaus katėms, nes gali būti sutrikdyta riebalų apykaita organizme.

4. Kiaušiniai. Geriausias pilnaverčio baltymo šaltinis. Kiaušiniai turi būti vartojami virti, nes žaliuose baltymo sudėtyje yra avidino, kuris skaido vitaminą – biotiną. Žalią kiaušinio trynį galima vartoti, nes jame yra daug biotino, kas kompensuos antivitamino poveikį. Kiaušinio trynyje yra 33 proc. (65 proc. nuo sausosios medžiagos) riebalų ir 4 proc. linolo rūgšties. Panaudojus kiaušinius gyvūnams, kurie šeriami sausaisiais pašarais su mažu riebalų kiekiu, galima pagerinti kailio dangos būklę. Jeigu imsime kiaušinį kaip visumą, jo sudėtyje bus žymiai daugiau kalcio negu mėsoje, o fosforo kiekiai išlieka beveik vienodi. Smulkintas džiovintas kiaušinio lukštas, kurio pagrindą sudaro kalcio karbonatas, laikomas geru kalcio šaltiniu.

5. Pienas. Šis produktas – geras kalcio, fosforo, baltymų ir vitaminų šaltinis. Karvės piene yra didelis laktozės kiekis, todėl perteklius arba didesni kiekiai šunims ir katėms gali sukelti diarėją. Vartojant karvės pieną jaunikliams galime sukelti šių gyvūnėlių labai nepageidaujamą susirgimą – diarėją.

6. Sūris. Tai – labai geras baltymų ir riebalų šaltinis šunims ir katėms. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad kalcio ir fosforo santykis šiame produkte yra 1:2.

7. Kepenys. Jose randami dideliais kiekiais aukštos biologinės vertės baltymai, riebalai, angliavandeniai, makroelementai ir vitaminai. Jose nedaug kalcio irkalcio santykis su fosforu sudaro 1:35. Rekomenduojama kepenis vartoti racionuose sergantiems, silpniems ir anemiškiems gyvūnams. Nereikia pamiršti, kad dideli kepenų kiekiai racione gali sukelti kalcio trūkumo pasireiškimą irtoksikozę, dėl vitamino A pertekliaus. Kai kurie gyvūnai gali sureaguoti daugsmarkiau, nes dideli kepenų kiekiai gali sukelti diarėją.

8. Daržovės. Vartojamos mineralinių medžiagų balansui pagerinti ir laikomos geru raciono komponentu šunims. Daržovėse vidutiniškai yra 80-95 proc. vandens, o sausojoje medžiagoje yra 60-80 proc. angliavandenių, 7-10 proc. ląstelienos, 8-14 proc. baltymų, 1-4 proc. riebalų, 0,25-0,5 proc. kalcio ir 0,25 proc. fosforo. Racionai su daržovėmis labai lengvai paruošiami namų sąlygomis.

Šunų ir kačių racionuose galima vartoti ir įvairius papildus bei mažiau paplitusius komponentus:

1. Vitaminai ir mineraliniai papildai. Sveiki šunys ir katės gaudami 90 proc. raciono paruošto pramoniniu būdu ir jeigu šis pašaras yra pilnavertis, tai jiems papildomai vitamininių ir mineralinių papildų nereikia duoti. Daugiau problemų iškyla tada, kai perdozuojama šių papildų nei esant jų trūkumui. Ypač vitaminų A ir D. Šių papildų galima duoti, kada šeriama pašarais, sudarytais iš natūralių produktų, t.y. namų sąlygomis pagamintais pašarais. Papildų galima duoti gyvūnams, kai jiems padidėja tam tikrų medžiagų poreikis.

2. Kaulai. Šunims patinka graužti kaulus. Tuo pačiu galima išvengti ir kai kurių dantų susirgimų. Nereikia pamiršti, kad smulkūs kaulai gali traumuoti burnosertmę ir virškinamąjį traktą. Šerti dideliais kaulais yra saugiau, nors gyvūnai galitraumuoti dantis.

3. Šokoladas ir ledinukai. Tai – kai kurių šunų ir kačių mėgstamas produktas. Tai – kaloringi produktai. Jų duodant, gyvūnai suėda daug mažiau pagrindinio pašaro. Be to, nuo jų gyvūnai gali nutukti, gali pasireikšti kai kurie dantų susirgimai. Šokolade yra tiobromido, kuris yra toksiškas šunims ir katėms. Pieniškame šokolade yra 1,5 mg /1 g tiobromido. Nesaldūs šokoladai tiobromido turi daugiau. Tiobromido toksinė dozė šunims yra 240-500 mg/kg. Apsinuodijus tiobromidu, šunims gali pasireikšti vėmimo, depresijos, viduriavimo, raumenų drebulio simptomai arba gali ištikti mirtis. Iš šunų organizmo tiobromidas pasišalina labai lėtai.

4. Maisto atliekos. Jos negali sudaryti raciono pagrindo. Šeriant šunis ir kates sausais pašarais galima pridėti riebalų nuopjovas, bet ne daugiau kaip 10 proc. Gaudami daugiau riebalų, gyvūnai gali suviduriuoti.

5. Žolė. Dėl ko šunys ir katės ėda žolę nėra iki galo išaiškinta. Teigiama, kad gyvūnai ėda žolę, nes jiems trūksta ląstelienos, dėl skonio arba iš įpročio. Dažnai paėdę žolės gyvūnai vemia.

6. Vitaminas C. Šio vitamino poreikis padidėja stresinėse situacijose, nes tada gyvūnai negali susintetinti pakankamo jo kiekio. Vitaminas C padidina atsparumą stresiniams faktoriams. Be to, vitamino C galima papildomai duoti po25-100 mg per parą, bet tik esant stresinėms situacijoms. Didesnių kiekių šerti nerekomenduojama.

7. Mielės bei alaus mielės. Vartojamos nustatytais kiekiais, nes turi vitamino B1(tiamino). Mielėse taip pat yra amino rūgščių ir kai kurių mineralų. Medžiagos, kurių yra mielėse, reikalingos, kai gyvūnų prastas kailis, taip pat senesniems kepenų ligomis sergantiems šunims. Iš mielių gaminami specialūs maistiniai priedai šunims. Grynų mielių į šunų pašarą patartina nedėti.

8. Mineralinės medžiagos. Pateikiamos metalo jonų chelatinių junginių sudėtyje, įeinančios į ciklinių junginių struktūrą. Joms priklauso geležis, kobaltas, varis ircinkas. Sutrikus vario apykaitai organizme, o ypač išskyrimui jo su tulžimi, šunys suserga vario kaupimo liga arba vario toksikoze. Trūkstant cinko pašaruose, šunys gali susirgti dermatozėmis. Kaip chelatinius junginius arba kompleksonus galima naudoti amino rūgštis, organines ir neorganines rūgštis .Gamtoje randamiems cikliniams junginiams priklauso chlorofilas, hemoglobinasir citochromas. Naudojant metalus kompleksonatų sudėtyje, apsaugo juos nuoaplinkos poveikio, sustabdo kitų metalų poveikį rezorbuojant reikiamą ir tuopačiu pagerina duotojo metalo rezorbcijos lygį virškinamajame trakte. Pvz., kalcis sumažina cinko rezorbciją, bet rezorbcija chelatinių cinko kompleksų kalcio poveikyje nesumažėja. Chelatinius junginius reikia naudoti norint padidinti reikiamo metalo rezorbciją tais atvejais, kai pastebimas jo trūkumas arba jo rezorbcijai virškinamajame trakte trukdo kiti pašaro komponentai.

9. Druska. Didesni druskos kiekiai išbalansuoja elektrolitus.

10. Tabakas. Turi nikotino. Paveikia virškinimo ir nervų sistemas. Gyvūnus galiištikti koma, mirtis.

11. Grybai. Juose gali būti toksinių medžiagų. Sukelia šoką, gaišimą.

12. Svogūnai, česnakai. Medžiagos, kurių juose yra, ardo raudonuosius kraujo kūnelius, sukelia anemiją. Katės žymiai jautresnės negu šunys, juose esančių medžiagų poveikiui, nors česnakai mažiau toksiški negu svogūnai.

13. Jūros dumbliai. Puikus daugelio mikroelementų (jodo, geležies, seleno ir kt.)mineralinių medžiagų (cinko ir kt.) bei vitaminų šaltinis. Specialiai apdoroti dumbliai padeda atnaujinti pažeistas audinių ląsteles, sustiprina organizmoimunitetą bei suaktyvina hormonų ir fermentų sistemas. Jūros dumbliai pagerina virškinimą, todėl maisto medžiagos net 19 proc. geriau pasisavinamos. Tai – nuostabus produktas šunų odai bei kailiui gerinti. Mineralai iš vandenyno, kitaip negu iš dirvožemio, nebuvo eikvojami daugelį metų, todėl jūros dumbliai yra daugelio retų mikroelementų šaltinis. Kai kurios mineralinės medžiagos jūros dumbliuose yra natūraliai susijungusios su kitomis medžiagomis, dažniausiai suamino rūgštimis, dėl to puikiai organizmo pasisavinamos.

14. Riešutai. Dėl didelio fosforo kiekio juose, nelabai tinka šunims, nes šis mineralinis elementas skatina šlapimo pūslės akmenligę. Dėl sunkiai virškinamų baltymų ir riebalų riešutai gali sukelti kasos uždegimą – pankreatitą. O graikiški riešutai šunims yra netgi nuodingi.